nusikolėkuoti

×nusikolėkúoti suvargti dėl netvarkingo gyvenimo, nusigyventi: Ar to nusikolėkavusio Brinkio duktė drįs mums į tarpą pulti?! I.Simon. Tu ubagšonė, tu nusikolėkavusio išgyvenčiaus duktė! I.Simon. \ kolėkuotis; išsikolėkuoti; nusikolėkuoti